2026 m. gegužės 7 d. pamokoms pasibaigus, mūsų gimnazija atvėrė duris ir virto STEAM sala, o klasės tapo STEAM laboratorijomis tėvams. Tradicinis mokytojų ir mokinių statusas išnyko: mokiniai tapo patyrusiais ekspertais ir lektoriais, o jų tėvai – žiūrovais, stebėtojais, klausytojais ir dalyviais. Pagrindinis renginio tikslas buvo parodyti, kaip šiuolaikinės technologijos ir tarpdisciplininis požiūris keičia tradicinį ugdymo procesą.

Mokiniai ir mokytojai parengė kūrybinių dirbtuvių ciklą, kad parodytų svečiams, kaip mokslas atgyja jų rankose. Fizikos kabinete tėvai stebėjo realiai veikiančius fizikos dėsnius, chemijos kabinete jie išbandė savo jėgas kaip alchemikai-menininkai, o informatikos kabinete jie išvydo tai, kas vakar atrodė kaip mokslinė fantastika – projektus, sukurtus naudojant dirbtinį intelektą. Daugeliui tėvų tai buvo atradimas – jie nustebo, kad šiandien informatika yra ne tik komandų mokymasis, bet ir kūrybiškumo įrankis. Tėvai įvertino jaunųjų tyrėjų pristatytus projektus apie ekologiją suvokdami, kad rūpinimasis aplinka pirmiausia reikalauja tikslių žinių. Taip pat tėvai suprato terminą „dalyvaujamasis biudžetas“: jie pamatė, kaip jų vaikai savarankiškai ir racionaliai panaudoja pinigus. Suaugusieji akivaizdžiai didžiavosi savo vaikais: „Nesitikėjau pamatyti savo vaiko kaip pasitikinčio savimi lektoriaus. Net neįsivaizdavau, kad jis gali pasirodyti prieš tokią auditoriją“, – pastebėjo vienas iš tėvų. Pagrindinis dienos rezultatas – abipusis supratimas. Visi matėme, kaip tarpdisciplininis požiūris (Science, Technology, Engineering, Arts, Math) ugdo kritinį mąstymą ir kūrybiškumą. Kai šeima ir mokykla kalba ta pačia – mokslo ir kūrybiškumo kalba – yra vilties, kad mokinių galimybės taps neribotos.